LSS .lt

LSP

KONTAKTAI

LSS pozicija dėl aukštojo mokslo reformos

LSS Tarybos rezoliucija dėl universitetų valdymo

Vilniuje

Kaune

Klaipėdoje

Klausk mūsų:

Naujienos el.paštu:

Pagrindinė

(2006 m. balandis - 2007 m. kovas).

Nuo pat LSS susikūrimo pagrindinis organizacijos tikslas – efektyviai veikti studentams ir dėl studentų. Pastarųjų metų iniciatyvomis taip pat atsigręžta į jaunimo socialinės atsakomybės, pilietiškumo problemas, stiprinti studentų ir studentų atstovų tarpusavio ryšiai.

Informacinė kampanija: „Laikas padėti kitiems“

2006 m. balandžio–birželio mėnesiais LSS dalyvavo LR užsienio reikalų ministerijos ir Jungtinių Tautų vystymo programos Lietuvoje organizuotoje informacinėje kampanijoje „Laikas padėti kitiems“. Kampanijos tikslas – populiarinti socialiai atsakingos valstybės ir jos visuomenės idėjas, teikti informaciją apie Lietuvos teikiamą pagalbą besivystančioms pasaulio šalims savo žiniomis, patirtimi ir kitais ištekliais.

Beveik per 2 mėnesių intensyvią kampaniją LSS tarpininkavo rengiant studentų debatus, prezentacijas, viešas diskusijas, rūpinosi informacijos sklaida, kvietė šalies jaunuomenę prisidėti prie kampanijos akcijų šalies sostinėje ir visoje Lietuvoje.

Kartu su studentija ir kitomis šalyje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis kampanijos „Laikas padėti kitiems“ žinią skelbė pirmoji šalies ponia Alma Adamkienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, maestro Gintaras Rinkevičius, brolis Astijus, ambasadorė Gintė Damušytė, disko metikas Virginijus Alekna, muzikos grupės „LT United“ nariai.

Diskusija „Kokias sausio 13 - osios pamokas Lietuva išmoko per 15 metų?“

Jaunimo pilietiškumo tema 2006 m. neprarado savo aktualumo. Apie tai diskutuota metų pradžioje surengtoje diskusijoje „Kokias sausio 13-osios pamokas Lietuva išmoko per 15 metų?”. Diskusiją vedė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Jonas Okunis bei informacinio leidinio “Švietimo naujienos” vyriausioji redaktorė Zina Rimgailienė.

Diskusijoje nagrinėti esminiai valstybingumo klausimai jaunimui aiškia ir suprantama kalba. Minėdami Laisvės gynėjų dieną, susirinkusieji ne tik aptarė skaudžios istorinės patirties padiktuotas pamokas, bet ir aiškinosi, kodėl šių dienų visuomenėje jaunimas atrodo pilietiškai pasyvus ir stokojantis patriotizmo.

Tuo pat metu Vilniaus televizijos bokšte vyko virtuali pilietiškumo pamoka, kurioje dalyvavo apie 30 moksleivių iš kelių mokyklų. Ir pamoka, ir diskusija buvo transliuojamos 20-yje Lietuvos distancinio mokymo tinklo centrų bei klasių, veikiančių universitetuose, kolegijose, profesinėse mokyklose, gimnazijose. Vilniaus televizijos bokšto ir Seimo Europos informacijos centro auditorijos nuolat palaikė ryšį, mokiniai diskutavo su studentais.

Baigiamąjį žodį diskusijos dalyviams taręs LR Švietimo ir mokslo ministras R. Motuzas, prisiminė ne vieną susitikimą su studentų savivaldų nariais, Lietuvos moksleivių parlamento atstovais, jaunimo organizacijomis. Ministras teigė esąs įsitikinęs, kad dabartinis Lietuvos jaunimas yra ir pilietiškas, ir iniciatyvus, ir aktyviai dalyvaujantis visuomeniniuose procesuose.

Diskusijoje dalyvavo aktyviausi Lietuvos auštųjų mokyklų studentų savivaldų nariai, politinių ir nepolitinių jaunimo organizacijų atstovai, Lietuvos studentų sąjungos ALUMNI klubo nariai.

Efektyvus atstovavimas – kokybiškas atstovavimas

Efektyvi veikla studentų labui neįmanoma be kokybiško studentų atstovavimo tradicijų. Siekdama jas puoselėti, šiemet LSS pagal aukštųjų mokyklų savivaldų poreikį periodiškai organizavo seminarus atskiroms atstovybėms bei įgyvendino tikslinių seminarų ciklą, skirtą visų studentų atstovybių narių kompetencijai kelti, reikalingoms žinioms suteikti ir atitinkamiems įgūdžiams ugdyti.

2006 m. vasarį Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų savivaldų vadovams ir besirengiantiems vadovauti organizuotas seminaras „Studentų savivaldos vadovas – lyderis“. Per seminarą ugdytos studentų savivaldų vadovų lyderio savybės, suteiktos esminės žinios apie studentiškos organizacijos filosofiją ir esmę.

Gegužę studentų savivaldų atstovai dalyvavo LSS organizuotoje išsamioje teorinėje ir praktinėje studijoje apie projektus ir projektinę veiklą. Iniciatyva imta formuoti projektinės veiklos specialistų komanda, kurios nariai šioje srityje tobulins veiklas atstovybėse, bendradarbiaus su kitais LSS komitetais.

Per spalį vykusį seminarą „Žmogiškųjų išteklių valdymo pagrindai“ aukštųjų mokyklų studentų savivaldų lyderiai tobulinosi žmogiškųjų išteklių planavimo, valdymo srityse. Seminare taip pat skatinta patirties sklaida tarp studentų judėjimo narių.

Spalį taip pat organizuotas specialus seminaras – mokymai studentų atstovybių atstovams ryšiams su visuomenetema „Ryšiai su visuomene SA: Centriukas, kas per kiek?“. Dalyviai nagrinėjo pagrindinius ryšių su visuomene veiklos SA aspektus, studentų savivaldoms aktualių auditorijų ypatumus. Dirbdami grupėmis studentai mokėsi koncentruotai ir įtaigiai pateikti reikiamą informaciją, tobulino bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.

Seminarais taip pat siekiama formuoti efektyvia partneryste grįstą aktyvių studentų bendruomenę. „Vieno žmogaus savivalda nėra savivalda. čia netinka principas: mano namas – mano tvirtovė. Kiekvienu geru darbu, patirtimi, reikia dalintis“, - apie pagrindinį seminarų organizavimo principą kalba LSS žmogiškųjų išteklių koordinatorė Sandra Bernotaitė.

„LSP party“

Lapkričio 14 ir 16 dienomis keturiuose didžiausiuose Lietuvos akademiniuose miestuose organizuotas ypatingas metų vakarėlis studentams – „LSP party“.

Tarptautinės studentų dienos proga į vakarėlius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose galiojantį Lietuvos studento pažymėjimą parodę studentai galėjo patekti nemokamai.

Sostinėje vakarėlis siautė klubuose „Brodvėjus“ ir „Prospekto pub“, Šiauliuose – klube „MAXas“, Kaune duris atvėrė studentų pamėgtas klubas „Los Patrankos“, uostamiestyje – klubai „Global“ ir „Paradox“. Studentų vakarėlių maratone dalyvavo daugiau kaip du tūkstančiai studentų.

Visų vakarėlių metu taip pat vyko mobiliojo ryšio bendrovės „Tele2“ išankstinio mokėjimo paslaugos „Pildyk“ akcijos studentams „Kova už butą“ finalai. Juose išradingiausios studentų komandos, akcijos „Laimėk buto nuomą su PILDYK“ metu įrodžiusios, jog būtent jos nusipelno geresnių gyvenimo sąlygų, laimėjo jaukių butų nuomą keturiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose.

Lietuvos studentų sąjunga „LSP party“ projektą inicijavo trečią kartą iš eilės. Kaune projektas įgyvendintas drauge su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Studentų atstovybe, Klaipėdoje - kartu su Klaipėdos universiteto Studentų sąjunga, Šiauliuose jungtines pajėgas papildė Šiaulių universiteto Studentų atstovybė.

„LSP party“ – unikalus projektas Lietuvos akademiniam jaunimui, prieš šešerius metus pirmą kartą Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybės įgyvendintas Kaune. Nuo tada šiame mieste „LSP party“ vyksta kasmet. Vilniuje didžiausias metų vakarėlis studentams organizuotas jau trečius metus iš eilės, Šiauliuose ir Klaipėdoje – pirmąkart.

Kalėdiniai susitikimai su studentų atstovais

Vienas būdingų LSS veiklos bruožų – neformalaus bendravimo propagavimas. Neįpareigojančioje, laisvoje studentiškoje aplinkoje dažnai daug efektyviau sprendžiamos vidinės problemos, pastebimos tikrosios studentų atstovų lyderystės savybės.

2006 gruodį, prieš pat didžiąsias metų šventes, LSS pradėjo naują tradiciją – kalėdinius susitikimus su Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų savivaldomis. Pagrindinis susitikimų tikslas – stiprinti organizacinius bendravimo ir bendradarbiavimo ryšius, gerinti studentų atstovavimo patirties sklaidą.

Per susitikimus neformalioje aplinkoje išsakytos egzistuojančios problemos, LSS komanda atstovybėms pristatė parengtą siurprizą – įteikė ypatingą kalėdinį krepšį dovanų ir pakvietė į kasmetį LSS organizuojamą šventinį padėkos vakarą.

„Laikas prieš didžiąsias metų šventes – puikus įvertinti praeinančių metų darbus, numatyti naujus iššūkius ir veiklos tikslus. Susitikimų patirtis bus naudinga ir pravers klojant tvirtus studentų atstovavimo veiklos pamatus ateinantiems metams“, – teigia LSS prezidentas Jonas Okunis.

Lietuvos studento pažymėjimas

Idėja visiems Lietuvos studentams išduoti vieną bendrą dokumentą, kuris įrodytų jų statusą, gimė kartu su Lietuvos studentų sąjunga. Galiausiai 1998 metais šiai iniciatyvai pritarė Lietuvos universitetų rektorių konferencija, LR švietimo ir mokslo ministerija, LR susisiekimo ministerija bei kitos valstybinės institucijos.

Bendras dokumentas – Lietuvos studento pažymėjimas (LSP) – pradėtas platinti 1998 m. rugsėjo 1 dieną. LSS, sukūrusi ir įgyvendinusi šį projektą, yra LSP pradininkė Lietuvoje.

Nuo 2000 metų LSP projektą vykdė VšĮ Nacionalinė studentų agentūra, o nuo 2005-ųjų rugsėjo projektą perėmė Lietuvos studentų sąjunga. Dokumentas, kuriuo identifikuojamas studento statusas, platinamas ir jo galiojimas kasmet pratęsiamas per aukštųjų mokyklų studentų savivaldas arba mokyklų administracijas.

Parodoje „Studijos 2006“

Nuo 2003 m. vasario Lietuvos parodų centre „Litexpo“ kasmet organizuojamos tarptautinės aukštojo mokslo, profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo parodos. Nuolatinė šių parodų dalyvė – Lietuvos studentų sąjunga – pasinaudojo proga pristatyti organizacijos veiklą būsimiems studentams ir šiais metais vykusioje parodoje „Studijos 2006“.

LSS stende iš arčiau susipažinti su organizacijos veikla buvo galima skaitant milžinišką laikraščio puslapį „sTUdentams“, lankytojams dalytos ir mažesnio formato kopijos. Renginyje pristatytas metinis leidinys apie organizacijos veiklą ir pirmoji organizacijos 15-os metų veiklos jubiliejui skirto filmo dalis.

Būsimieji studentai LSS stende ne tik gavo visas naudingas nuorodas renkantis studijas, bet ir galėjo akis į akį pabendrauti su buvusiais ir esamais Lietuvos studentų sąjungos aktyvistais. Vyksmą LSS stende galima buvo stebėti ir internetu – tiesioginis vaizdas transliuotas organizacijos interneto svetainėje www.lss.lt.

Per trijų dienų renginį LSS vykdė moksleivių lūkesčių tyrimą, kurio rezultatai vėliau palyginti su studentų nuomonės tyrimu, vykdytu prieš parodą. Pastarojo tyrimo rezultatai parodė, kad pusė studijuojančio jaunimo yra nusivylę studijomis – norėtų pakeisti specialybę arba aukštąją mokyklą. Kas penktas apklausos dalyvis pripažino studijuojantis atsitiktinai pasirinktą specialybę – stojo gerai nežinodamas, ko nori.

Pilotiniuose nuomonės tyrimuose dalyvavo 900 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų ir 403 parodą lankiusių moksleivių. Tyrimai vykdyti kartu su rinkos tyrimų ir apklausų internetu bendrove „Apklausos.LT“.